Prieglobstis

Reklama

Prieglobstis Lietuvoje

Visi žino, jog prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė yra ta, jog kiekvienas žmogus gali ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo, bei šiuo prieglobsčiu naudotis. Lietuvos Respublika gerbia kiekvieno žmogaus teisę, todėl išskirtinai teikia atitinkamas procedūras, kurios yra skirtos tiems žmonėms, kurie yra persekiojami dėl įvairiausių priežasčių dažniausiai ne Europos Sąjungos šalyse. Šiems žmonėms yra suteikiama galimybė rasti prieglobstį Lietuvoje. Jau apie dešimt metų Lietuvoje veikia Nacionalinė prieglobsčio procedūra, kuri suteikia galimybę nuo karo persekiojimo bei įvairiausių šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų bėgantiems žmonėms prašyti Lietuvos valstybės apsaugos bei pagalbos. Šios procedūros pagrindas yra Jungtinių Tautų Konvencija 1951 metais parašyta dėl pabėgėlio statuso.

Pastaroji konvencija apibrėžia pabėgėlio statusą, pabėgėlio įvairiausias pareigas bei teises būtent toje valstybėje, į kurią pabėgėliai yra priimami. Viena pagrindinių Konvencijoje užtikrintų garantijų tai yra draudimas išsiųsti pabėgėlius į tą šalį, kurioje jų laisvei ar gyvybei grėstų bet koks pavojus. 1997 metais Lietuvoje buvo priimti patys pirmiausieji sprendimai, jog būtų suteiktas prieglobstis Lietuvoje pabėgėliams bei išduoti leidimai gyventi su papildoma apsauga. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje buvo spėta išnagrinėti daugiau nei 4 tūkst. užsieniečių prašymų tam, jog būtų suteiktas prieglobstis. Tačiau pabėgėlių statusas buvo suteiktas vos šimtui asmenų, o nuolatiniai leidimai gyventi su papildoma apsauga buvo išduoti vos keturiems šimtams gyventojų. Taip pat šitie papildomi leidimai reiškia jog pastarieji asmenys galės gyventi su papildoma apsauga. Šitokia apsauga yra teikiama tiems pabėgėliams, kurie palieka savo gimtąsias valstybes dėl tam tikrų ginčų ir kitų konfliktų, kurie yra sprendžiami ginklais.

Siekiant, jog prieglobstis Lietuvoje būtų suteikiamas taip kaip ir turėtų būti suteiktas, Lietuvos pabėgėlių apsaugos sistema glaudžiai kontaktuoja su Jungtinių Tautų pabėgėlių komisaro valdyba. Pastarosios valdybos nuomone, nuo 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso Lietuva padarė ganėtinai pastebimą pažangą - ji patobulino savo prieglobsčio sistemą. Dalykai, kuriuos ji padarė: parengė nemažai prieglobsčio srities specialistų, pradėjo teikti paramą prieglobstį gavusiems asmenims, be to, išplėtotos individualaus prieglobsčio procedūros. Taip pat sukurtas teisinės pagalbos bei prieglobsčio prašymo mechanizmas žmonėms iš kitų valstybių.

Žinoma, verta paminėti, jog vyrauja ir politiniai užsienio piliečių prieglobsčio motyvai. Kadangi Lietuva visai neseniai įstojo į Europos sąjungą, ji turėjo padaryti nemažai pakeitimų dėl pabėgėlių sistemos. Taip pat Lietuva po truputį atsistato tranzitinės šalies statuso, priglausdama pabėgėlius iš įvairių valstybių. Vyrauja ir ekonominiai užsienio piliečių prieglobsčio motyvai. Kai kurie naujieji Lietuvos Respublikos piliečiai nemažai prisideda prie bendrojo vidaus produkto didėjimo, be to, didėja Lietuvoje gyvenančių žmonių skaičius. Tiesa, verta paminėti, jog šiuo metu Lietuvoje vyrauja krizė ir būtent dėl krizės laikotarpio Lietuvą palieka vis daugiau ir daugiau žmonių. Būtent dėl to Lietuvoje statistikos duomenimis kasmet žmonių ne daugėja, o vis mažėja ir mažėja.

Krizinė padėtis atima iš daugelio žmonių jų pastovias gyvenamąsias vietas - namus. Lietuvos valstybė turėtų susirūpinti socialine rūpyba ir sveikatos priežiūra, nes kol kas jai yra skiriama per mažai dėmesio. Ne kiekviename Lietuvos mieste yra nakvynės namai, kuriuose būtu suteiktas benamių prieglobstis ir puodelis arbatos. Būtent dėl dabartinio krizės laikotarpio bei tam tikrų įstatymų gyventojai išeina į gatves bei praranda savo būstą. Namų neturėjimas yra pasaulinė problema. Pavyzdžiui, šiuo metu apie 500 milijonų pasaulyje gyvenančių žmonių gyvena ganėtinai skurdžiomis gyvenimo sąlygomis, be galimybių patenkinti pagrindinius kiekvieno žmogaus individualius poreikius. Tai tik įrodo, kokio žemo lygio yra socialinė rūpyba. Žinoma, patys žmonės iš dalies yra kalti dėl savo tokios situacijos, kai kurie žmonės vien dėl savo blogų veiksmų yra atsakingi už savo tokį gyvenimo būdą. Tačiau valstybė vis dėl to turėtų pradėti rūpintis savo piliečiais labiau.

Kai kuriuose Lietuvos miestuose yra skiriamas dėmesys tam, jog būtų suteiktas prieglobstis ir nakvynės namai, kompiuteris, internetas ir pan. Jų pagrindinis tikslas yra, kad žmonės, kurie yra praradę bet kokius socialinius ryšius, galėtų pamažu grįžti į gyvenimą ir gyventi jį vėl pilnavertį. Dažniausiai toks benamių prieglobstis yra teikiamas tiems žmonėms, kurie yra neseniai grįžę iš pataisos namų ar kitų laisvės atėmimo įstaigų, taip pat socialinės bei psichologinės rebilitacijos įstaigų. Tačiau verta paminėti, jog pavyzdžiui, bent jau šiuose nakvynės namuose yra priimama apie 100 vyrų, 20 moterų, o benamiams yra skiriamos tik 34 vietos. Tai tik įrodo, jog vis dėl to nakvynės namai yra skiriami tam, jog pasipelnyti. Todėl tokių vietų, kurios padėtų benamiams ir nesiektų tuo pačiu užsidirbti turėtų daugėti. Ir žinoma, svarbiausia yra suteikti kiekvienam žmogui individualią pagalbą bei jį skatinti, jog šis susirastų darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą.